kirstamu

Taip pat žr.: kirstamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kirstamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kirstamas, mot. g. kirstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kirstamas	kirstami	kirstama	kirstamos	kirstama	-
kilm.	kirstamo	kirstamų	kirstamos	kirstamų	-	-
naud.	kirstamam	kirstamiems	kirstamai	kirstamoms	-	-
gal.	kirstamą	kirstamus	kirstamą	kirstamas	-	-
įnag.	kirstamu	kirstamais	kirstama	kirstamomis	-	-
viet.	kirstamame	kirstamuose	kirstamoje	kirstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kirstamasis	kirstamieji	kirstamoji	kirstamosios	-	-
kilm.	kirstamojo	kirstamųjų	kirstamosios	kirstamųjų	-	-
naud.	kirstamajam	kirstamiesiems	kirstamajai	kirstamosioms	-	-
gal.	kirstamąjį	kirstamuosius	kirstamąją	kirstamąsias	-	-
įnag.	kirstamuoju	kirstamaisiais	kirstamąja	kirstamosiomis	-	-
viet.	kirstamajame	kirstamuosiuose	kirstamojoje	kirstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kirstamas, mot. g. kirstama.

kirstamu

1. tas, kurį kirsta

Etimologija

<= kirsti, kirsta, kirdo

---