kimšta

Taip pat žr.: kimštą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kimšta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kimštas, mot. g. kimšta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kimštas	kimšti	kimšta	kimštos	kimšta	-
kilm.	kimšto	kimštų	kimštos	kimštų	-	-
naud.	kimštam	kimštiems	kimštai	kimštoms	-	-
gal.	kimštą	kimštus	kimštą	kimštas	-	-
įnag.	kimštu	kimštais	kimšta	kimštomis	-	-
viet.	kimštame	kimštuose	kimštoje	kimštose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kimštasis	kimštieji	kimštoji	kimštosios	-	-
kilm.	kimštojo	kimštųjų	kimštosios	kimštųjų	-	-
naud.	kimštajam	kimštiesiems	kimštajai	kimštosioms	-	-
gal.	kimštąjį	kimštuosius	kimštąją	kimštąsias	-	-
įnag.	kimštuoju	kimštaisiais	kimštąja	kimštosiomis	-	-
viet.	kimštajame	kimštuosiuose	kimštojoje	kimštosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kimštas.
• Skiemenys: kimš-ta

kimšta

1. ta kurią kimšo

Etimologija

<= kimšti, kemša, kimšo

---