kimšimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kimšimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kimšimas, mot. g. kimšima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kimšimas	kimšimi	kimšima	kimšimos	kimšima	-
kilm.	kimšimo	kimšimų	kimšimos	kimšimų	-	-
naud.	kimšimam	kimšimiems	kimšimai	kimšimoms	-	-
gal.	kimšimą	kimšimus	kimšimą	kimšimas	-	-
įnag.	kimšimu	kimšimais	kimšima	kimšimomis	-	-
viet.	kimšimame	kimšimuose	kimšimoje	kimšimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kimšimasis	kimšimieji	kimšimoji	kimšimosios	-	-
kilm.	kimšimojo	kimšimųjų	kimšimosios	kimšimųjų	-	-
naud.	kimšimajam	kimšimiesiems	kimšimajai	kimšimosioms	-	-
gal.	kimšimąjį	kimšimuosius	kimšimąją	kimšimąsias	-	-
įnag.	kimšimuoju	kimšimaisiais	kimšimąja	kimšimosiomis	-	-
viet.	kimšimajame	kimšimuosiuose	kimšimojoje	kimšimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. kimšima.
• Skiemenys: kim-ši-mas

kimšimas

1. tas kurį kimš

Etimologija

<= kimšti, kemša, kimšo

---