keptinu

Taip pat žr.: keptinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keptinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keptinas, mot. g. keptina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keptinas	keptini	keptina	keptinos	keptina	-
kilm.	keptino	keptinų	keptinos	keptinų	-	-
naud.	keptinam	keptiniems	keptinai	keptinoms	-	-
gal.	keptiną	keptinus	keptiną	keptinas	-	-
įnag.	keptinu	keptinais	keptina	keptinomis	-	-
viet.	keptiname	keptinuose	keptinoje	keptinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keptinasis	keptinieji	keptinoji	keptinosios	-	-
kilm.	keptinojo	keptinųjų	keptinosios	keptinųjų	-	-
naud.	keptinajam	keptiniesiems	keptinajai	keptinosioms	-	-
gal.	keptinąjį	keptinuosius	keptinąją	keptinąsias	-	-
įnag.	keptinuoju	keptinaisiais	keptinąja	keptinosiomis	-	-
viet.	keptinajame	keptinuosiuose	keptinojoje	keptinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keptinas, mot. g. keptina.

keptinu

1. tas, dėl kurio reikia kepti

Etimologija

<= kepti, kepa, kepė

---