kepančiu

Taip pat žr.: kepančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kepančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kepantis, mot. g. kepanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kepąs, kepantis	kepą, kepantys	kepanti	kepančios	-	kepą
kilm.	kepančio	kepančių	kepančios	kepančių	-	-
naud.	kepančiam	kepantiems, kepantiem	kepančiai	kepančioms, kepančiom	-	-
gal.	kepantį	kepančius	kepančią	kepančias	-	-
įnag.	kepančiu	kepančiais	kepančia	kepančiomis	-	-
viet.	kepančiame, kepančiam	kepančiuose, kepančiuos	kepančioje, kepančioj	kepančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kepantysis	kepantieji	kepančioji	kepančiosios	-	-
kilm.	kepančiojo	kepančiųjų	kepančiosios	kepančiųjų	-	-
naud.	kepančiajam	kepantiesiems	kepančiajai	kepančiosioms	-	-
gal.	kepantįjį	kepančiuosius	kepančiąją	kepančiąsias	-	-
įnag.	kepančiuoju	kepančiaisiais	kepančiąja	kepančiosiomis	-	-
viet.	kepančiajame	kepančiuosiuose	kepančiojoje	kepančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kepantis, mot. g. kepanti.

kepančiu

1. tas, kuris kepa

Etimologija

<= kepti, kepa, kepė

---