kepamu

Taip pat žr.: kepamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kepamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kepamas, mot. g. kepama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kepamas	kepami	kepama	kepamos	kepama	-
kilm.	kepamo	kepamų	kepamos	kepamų	-	-
naud.	kepamam	kepamiems	kepamai	kepamoms	-	-
gal.	kepamą	kepamus	kepamą	kepamas	-	-
įnag.	kepamu	kepamais	kepama	kepamomis	-	-
viet.	kepamame	kepamuose	kepamoje	kepamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kepamasis	kepamieji	kepamoji	kepamosios	-	-
kilm.	kepamojo	kepamųjų	kepamosios	kepamųjų	-	-
naud.	kepamajam	kepamiesiems	kepamajai	kepamosioms	-	-
gal.	kepamąjį	kepamuosius	kepamąją	kepamąsias	-	-
įnag.	kepamuoju	kepamaisiais	kepamąja	kepamosiomis	-	-
viet.	kepamajame	kepamuosiuose	kepamojoje	kepamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kepamas, mot. g. kepama.

kepamu

1. tas, kurį kepa

Etimologija

<= kepti, kepa, kepė

---