kemšama

Taip pat žr.: kemšamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kemšama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kemšamas, mot. g. kemšama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kemšamas	kemšami	kemšama	kemšamos	kemšama	-
kilm.	kemšamo	kemšamų	kemšamos	kemšamų	-	-
naud.	kemšamam	kemšamiems	kemšamai	kemšamoms	-	-
gal.	kemšamą	kemšamus	kemšamą	kemšamas	-	-
įnag.	kemšamu	kemšamais	kemšama	kemšamomis	-	-
viet.	kemšamame	kemšamuose	kemšamoje	kemšamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kemšamasis	kemšamieji	kemšamoji	kemšamosios	-	-
kilm.	kemšamojo	kemšamųjų	kemšamosios	kemšamųjų	-	-
naud.	kemšamajam	kemšamiesiems	kemšamajai	kemšamosioms	-	-
gal.	kemšamąjį	kemšamuosius	kemšamąją	kemšamąsias	-	-
įnag.	kemšamuoju	kemšamaisiais	kemšamąja	kemšamosiomis	-	-
viet.	kemšamajame	kemšamuosiuose	kemšamojoje	kemšamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kemšamas.
• Skiemenys: kem-ša-ma

kemšama

1. ta kurią kemša

Etimologija

<= kimšti, kemša, kimšo

---