keltinu

Taip pat žr.: keltinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keltinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keltinas, mot. g. keltina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keltinas	keltini	keltina	keltinos	keltina	-
kilm.	keltino	keltinų	keltinos	keltinų	-	-
naud.	keltinam	keltiniems	keltinai	keltinoms	-	-
gal.	keltiną	keltinus	keltiną	keltinas	-	-
įnag.	keltinu	keltinais	keltina	keltinomis	-	-
viet.	keltiname	keltinuose	keltinoje	keltinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keltinasis	keltinieji	keltinoji	keltinosios	-	-
kilm.	keltinojo	keltinųjų	keltinosios	keltinųjų	-	-
naud.	keltinajam	keltiniesiems	keltinajai	keltinosioms	-	-
gal.	keltinąjį	keltinuosius	keltinąją	keltinąsias	-	-
įnag.	keltinuoju	keltinaisiais	keltinąja	keltinosiomis	-	-
viet.	keltinajame	keltinuosiuose	keltinojoje	keltinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keltinas, mot. g. keltina.

keltinu

1. tas, dėl kurio reikia kelti

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---