kelsimai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kelsimai (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kelsimas, mot. g. kelsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kelsimas	kelsimi	kelsima	kelsimos	kelsima	-
kilm.	kelsimo	kelsimų	kelsimos	kelsimų	-	-
naud.	kelsimam	kelsimiems	kelsimai	kelsimoms	-	-
gal.	kelsimą	kelsimus	kelsimą	kelsimas	-	-
įnag.	kelsimu	kelsimais	kelsima	kelsimomis	-	-
viet.	kelsimame	kelsimuose	kelsimoje	kelsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kelsimasis	kelsimieji	kelsimoji	kelsimosios	-	-
kilm.	kelsimojo	kelsimųjų	kelsimosios	kelsimųjų	-	-
naud.	kelsimajam	kelsimiesiems	kelsimajai	kelsimosioms	-	-
gal.	kelsimąjį	kelsimuosius	kelsimąją	kelsimąsias	-	-
įnag.	kelsimuoju	kelsimaisiais	kelsimąja	kelsimosiomis	-	-
viet.	kelsimajame	kelsimuosiuose	kelsimojoje	kelsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kelsimas, mot. g. kelsima.

kelsimai

1. ta, kurią kels

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---