kelmietė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kelmietė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kelmietė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kelmietė	kelmietės
kilm.	kelmietės	kelmiečių
naud.	kelmietei	kelmietėms
gal.	kelmietę	kelmietes
įnag.	kelmiete	kelmietėmis
viet.	kelmietėje	kelmietėse
šauksm.	kelmiete	kelmietės

• Kelmės ar jo rajono gyventoja arba moteris kilusi iš Kelmės.

Taip pat žr., kelmietis (kelmiškis) - Kelmės gyventojas.

Etimologija

Žodis yra kilęs iš Kelmės pavadinimo.

Vertimai

  kelmietė: Kelmės gyventoja arba kilusi iš jos