keliančių

Taip pat žr.: keliančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keliančių (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keliantis, mot. g. kelianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keliąs, keliantis	kelią, keliantys	kelianti	keliančios	-	kelią
kilm.	keliančio	keliančių	keliančios	keliančių	-	-
naud.	keliančiam	keliantiems, keliantiem	keliančiai	keliančioms, keliančiom	-	-
gal.	keliantį	keliančius	keliančią	keliančias	-	-
įnag.	keliančiu	keliančiais	keliančia	keliančiomis	-	-
viet.	keliančiame, keliančiam	keliančiuose, keliančiuos	keliančioje, keliančioj	keliančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keliantysis	keliantieji	keliančioji	keliančiosios	-	-
kilm.	keliančiojo	keliančiųjų	keliančiosios	keliančiųjų	-	-
naud.	keliančiajam	keliantiesiems	keliančiajai	keliančiosioms	-	-
gal.	keliantįjį	keliančiuosius	keliančiąją	keliančiąsias	-	-
įnag.	keliančiuoju	keliančiaisiais	keliančiąja	keliančiosiomis	-	-
viet.	keliančiajame	keliančiuosiuose	keliančiojoje	keliančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keliantis, mot. g. kelianti.

keliančių

1. tas, kuris kelia

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---