keitę

Taip pat žr.: keitė

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keitę (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keitęs, mot. g. keitusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keitęs	keitę	keitusi, keitus	keitusios	-	keitę
kilm.	keitusio	keitusių	keitusios	keitusių	-	-
naud.	keitusiam	keitusiems	keitusiai	keitusioms	-	-
gal.	keitusį	keitusius	keitusią	keitusias	-	-
įnag.	keitusiu	keitusiais	keitusia	keitusiomis	-	-
viet.	keitusiame	keitusiuose	keitusioje	keitusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keitusysis	keitusieji	keitusioji	keitusiosios	-	-
kilm.	keitusiojo	keitusiųjų	keitusiosios	keitusiųjų	-	-
naud.	keitusiajam	keitusiesiems	keitusiajai	keitusiosioms	-	-
gal.	keitusįjį	keitusiuosius	keitusiąją	keitusiąsias	-	-
įnag.	keitusiuoju	keitusiaisiais	keitusiąja	keitusiosiomis	-	-
viet.	keitusiajame	keitusiuosiuose	keitusiojoje	keitusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keitęs, mot. g. keitusi.

keitę

1. tas, kuris keitė

Etimologija

<= keisti, keičia, keitė

---