keistinų

Taip pat žr.: keistinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

keistinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. keistinas, mot. g. keistina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keistinas	keistini	keistina	keistinos	keistina	-
kilm.	keistino	keistinų	keistinos	keistinų	-	-
naud.	keistinam	keistiniems	keistinai	keistinoms	-	-
gal.	keistiną	keistinus	keistiną	keistinas	-	-
įnag.	keistinu	keistinais	keistina	keistinomis	-	-
viet.	keistiname	keistinuose	keistinoje	keistinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	keistinasis	keistinieji	keistinoji	keistinosios	-	-
kilm.	keistinojo	keistinųjų	keistinosios	keistinųjų	-	-
naud.	keistinajam	keistiniesiems	keistinajai	keistinosioms	-	-
gal.	keistinąjį	keistinuosius	keistinąją	keistinąsias	-	-
įnag.	keistinuoju	keistinaisiais	keistinąja	keistinosiomis	-	-
viet.	keistinajame	keistinuosiuose	keistinojoje	keistinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. keistinas, mot. g. keistina.

keistinų

1. tas, dėl kurio reikia keisti

Etimologija

<= keisti, keičia, keitė

---