kauptus

Taip pat žr.: kauptųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kauptus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kauptas, mot. g. kaupta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kauptas	kaupti	kaupta	kauptos	kaupta	-
kilm.	kaupto	kauptų	kauptos	kauptų	-	-
naud.	kauptam	kauptiems	kauptai	kauptoms	-	-
gal.	kauptą	kauptus	kauptą	kauptas	-	-
įnag.	kauptu	kauptais	kaupta	kauptomis	-	-
viet.	kauptame	kauptuose	kauptoje	kauptose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kauptasis	kauptieji	kauptoji	kauptosios	-	-
kilm.	kauptojo	kauptųjų	kauptosios	kauptųjų	-	-
naud.	kauptajam	kauptiesiems	kauptajai	kauptosioms	-	-
gal.	kauptąjį	kauptuosius	kauptąją	kauptąsias	-	-
įnag.	kauptuoju	kauptaisiais	kauptąja	kauptosiomis	-	-
viet.	kauptajame	kauptuosiuose	kauptojoje	kauptosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kauptas, mot. g. kaupta.

kauptus

1. tas, kurį kaupė

Etimologija

<= kaupti, kaupia, kaupė

---