kauptinu

Taip pat žr.: kauptinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kauptinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kauptinas, mot. g. kauptina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kauptinas	kauptini	kauptina	kauptinos	kauptina	-
kilm.	kauptino	kauptinų	kauptinos	kauptinų	-	-
naud.	kauptinam	kauptiniems	kauptinai	kauptinoms	-	-
gal.	kauptiną	kauptinus	kauptiną	kauptinas	-	-
įnag.	kauptinu	kauptinais	kauptina	kauptinomis	-	-
viet.	kauptiname	kauptinuose	kauptinoje	kauptinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kauptinasis	kauptinieji	kauptinoji	kauptinosios	-	-
kilm.	kauptinojo	kauptinųjų	kauptinosios	kauptinųjų	-	-
naud.	kauptinajam	kauptiniesiems	kauptinajai	kauptinosioms	-	-
gal.	kauptinąjį	kauptinuosius	kauptinąją	kauptinąsias	-	-
įnag.	kauptinuoju	kauptinaisiais	kauptinąja	kauptinosiomis	-	-
viet.	kauptinajame	kauptinuosiuose	kauptinojoje	kauptinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kauptinas, mot. g. kauptina.

kauptinu

1. tas, dėl kurio reikia kaupti

Etimologija

<= kaupti, kaupia, kaupė

---