kandusį

Taip pat žr.: kandusi

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kandusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kandęs, mot. g. kandusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kandęs	kandę	kandusi, kandus	kandusios	-	kandę
kilm.	kandusio	kandusių	kandusios	kandusių	-	-
naud.	kandusiam	kandusiems	kandusiai	kandusioms	-	-
gal.	kandusį	kandusius	kandusią	kandusias	-	-
įnag.	kandusiu	kandusiais	kandusia	kandusiomis	-	-
viet.	kandusiame	kandusiuose	kandusioje	kandusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kandusysis	kandusieji	kandusioji	kandusiosios	-	-
kilm.	kandusiojo	kandusiųjų	kandusiosios	kandusiųjų	-	-
naud.	kandusiajam	kandusiesiems	kandusiajai	kandusiosioms	-	-
gal.	kandusįjį	kandusiuosius	kandusiąją	kandusiąsias	-	-
įnag.	kandusiuoju	kandusiaisiais	kandusiąja	kandusiosiomis	-	-
viet.	kandusiajame	kandusiuosiuose	kandusiojoje	kandusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kandęs, mot. g. kandusi.

kandusį

1. tas, kuris kando

Etimologija

<= kąsti, kanda, kando

---