kandančią

Taip pat žr.: kandančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kandančią (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kandantis, mot. g. kandanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kandąs, kandantis	kandą, kandantys	kandanti	kandančios	-	kandą
kilm.	kandančio	kandančių	kandančios	kandančių	-	-
naud.	kandančiam	kandantiems, kandantiem	kandančiai	kandančioms, kandančiom	-	-
gal.	kandantį	kandančius	kandančią	kandančias	-	-
įnag.	kandančiu	kandančiais	kandančia	kandančiomis	-	-
viet.	kandančiame, kandančiam	kandančiuose, kandančiuos	kandančioje, kandančioj	kandančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kandantysis	kandantieji	kandančioji	kandančiosios	-	-
kilm.	kandančiojo	kandančiųjų	kandančiosios	kandančiųjų	-	-
naud.	kandančiajam	kandantiesiems	kandančiajai	kandančiosioms	-	-
gal.	kandantįjį	kandančiuosius	kandančiąją	kandančiąsias	-	-
įnag.	kandančiuoju	kandančiaisiais	kandančiąja	kandančiosiomis	-	-
viet.	kandančiajame	kandančiuosiuose	kandančiojoje	kandančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kandantis, mot. g. kandanti.

kandančią

1. ta, kuri kanda

Etimologija

<= kąsti, kanda, kando

---