kaltintojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltintojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltintas, mot. g. kaltinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltintas	kaltinti	kaltinta	kaltintos	kaltinta	-
kilm.	kaltinto	kaltintų	kaltintos	kaltintų	-	-
naud.	kaltintam	kaltintiems	kaltintai	kaltintoms	-	-
gal.	kaltintą	kaltintus	kaltintą	kaltintas	-	-
įnag.	kaltintu	kaltintais	kaltinta	kaltintomis	-	-
viet.	kaltintame	kaltintuose	kaltintoje	kaltintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltintasis	kaltintieji	kaltintoji	kaltintosios	-	-
kilm.	kaltintojo	kaltintųjų	kaltintosios	kaltintųjų	-	-
naud.	kaltintajam	kaltintiesiems	kaltintajai	kaltintosioms	-	-
gal.	kaltintąjį	kaltintuosius	kaltintąją	kaltintąsias	-	-
įnag.	kaltintuoju	kaltintaisiais	kaltintąja	kaltintosiomis	-	-
viet.	kaltintajame	kaltintuosiuose	kaltintojoje	kaltintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltintas, mot. g. kaltinta.

kaltintojoje

1. ta, kurią kaltino

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---