kaltinsimą

Taip pat žr.: kaltinsima

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltinsimą (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltinsimas, mot. g. kaltinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinsimas	kaltinsimi	kaltinsima	kaltinsimos	kaltinsima	-
kilm.	kaltinsimo	kaltinsimų	kaltinsimos	kaltinsimų	-	-
naud.	kaltinsimam	kaltinsimiems	kaltinsimai	kaltinsimoms	-	-
gal.	kaltinsimą	kaltinsimus	kaltinsimą	kaltinsimas	-	-
įnag.	kaltinsimu	kaltinsimais	kaltinsima	kaltinsimomis	-	-
viet.	kaltinsimame	kaltinsimuose	kaltinsimoje	kaltinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinsimasis	kaltinsimieji	kaltinsimoji	kaltinsimosios	-	-
kilm.	kaltinsimojo	kaltinsimųjų	kaltinsimosios	kaltinsimųjų	-	-
naud.	kaltinsimajam	kaltinsimiesiems	kaltinsimajai	kaltinsimosioms	-	-
gal.	kaltinsimąjį	kaltinsimuosius	kaltinsimąją	kaltinsimąsias	-	-
įnag.	kaltinsimuoju	kaltinsimaisiais	kaltinsimąja	kaltinsimosiomis	-	-
viet.	kaltinsimajame	kaltinsimuosiuose	kaltinsimojoje	kaltinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltinsimas, mot. g. kaltinsima.

kaltinsimą

1. ta, kurią kaltins

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---