kaltinsiančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltinsiančiųjų (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltinsiantis, mot. g. kaltinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinsiąs, kaltinsiantis	kaltinsią, kaltinsiantys	kaltinsianti	kaltinsiančios	-	kaltinsią
kilm.	kaltinsiančio	kaltinsiančių	kaltinsiančios	kaltinsiančių	-	-
naud.	kaltinsiančiam	kaltinsiantiems, kaltinsiantiem	kaltinsiančiai	kaltinsiančioms, kaltinsiančiom	-	-
gal.	kaltinsiantį	kaltinsiančius	kaltinsiančią	kaltinsiančias	-	-
įnag.	kaltinsiančiu	kaltinsiančiais	kaltinsiančia	kaltinsiančiomis	-	-
viet.	kaltinsiančiame, kaltinsiančiam	kaltinsiančiuose, kaltinsiančiuos	kaltinsiančioje, kaltinsiančioj	kaltinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinsiantysis	kaltinsiantieji	kaltinsiančioji	kaltinsiančiosios	-	-
kilm.	kaltinsiančiojo	kaltinsiančiųjų	kaltinsiančiosios	kaltinsiančiųjų	-	-
naud.	kaltinsiančiajam	kaltinsiantiesiems	kaltinsiančiajai	kaltinsiančiosioms	-	-
gal.	kaltinsiantįjį	kaltinsiančiuosius	kaltinsiančiąją	kaltinsiančiąsias	-	-
įnag.	kaltinsiančiuoju	kaltinsiančiaisiais	kaltinsiančiąja	kaltinsiančiosiomis	-	-
viet.	kaltinsiančiajame	kaltinsiančiuosiuose	kaltinsiančiojoje	kaltinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltinsiantis, mot. g. kaltinsianti.

kaltinsiančiųjų

1. tas, kuris kaltins

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---