kaltinamuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltinamuoju (es. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltinamas, mot. g. kaltinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinamas	kaltinami	kaltinama	kaltinamos	kaltinama	-
kilm.	kaltinamo	kaltinamų	kaltinamos	kaltinamų	-	-
naud.	kaltinamam	kaltinamiems	kaltinamai	kaltinamoms	-	-
gal.	kaltinamą	kaltinamus	kaltinamą	kaltinamas	-	-
įnag.	kaltinamu	kaltinamais	kaltinama	kaltinamomis	-	-
viet.	kaltinamame	kaltinamuose	kaltinamoje	kaltinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinamasis	kaltinamieji	kaltinamoji	kaltinamosios	-	-
kilm.	kaltinamojo	kaltinamųjų	kaltinamosios	kaltinamųjų	-	-
naud.	kaltinamajam	kaltinamiesiems	kaltinamajai	kaltinamosioms	-	-
gal.	kaltinamąjį	kaltinamuosius	kaltinamąją	kaltinamąsias	-	-
įnag.	kaltinamuoju	kaltinamaisiais	kaltinamąja	kaltinamosiomis	-	-
viet.	kaltinamajame	kaltinamuosiuose	kaltinamojoje	kaltinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltinamas, mot. g. kaltinama.

kaltinamuoju

1. tas, kurį kaltina

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---