kaltinęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltinęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltinęs, mot. g. kaltinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinęs	kaltinę	kaltinusi, kaltinus	kaltinusios	-	kaltinę
kilm.	kaltinusio	kaltinusių	kaltinusios	kaltinusių	-	-
naud.	kaltinusiam	kaltinusiems	kaltinusiai	kaltinusioms	-	-
gal.	kaltinusį	kaltinusius	kaltinusią	kaltinusias	-	-
įnag.	kaltinusiu	kaltinusiais	kaltinusia	kaltinusiomis	-	-
viet.	kaltinusiame	kaltinusiuose	kaltinusioje	kaltinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinusysis	kaltinusieji	kaltinusioji	kaltinusiosios	-	-
kilm.	kaltinusiojo	kaltinusiųjų	kaltinusiosios	kaltinusiųjų	-	-
naud.	kaltinusiajam	kaltinusiesiems	kaltinusiajai	kaltinusiosioms	-	-
gal.	kaltinusįjį	kaltinusiuosius	kaltinusiąją	kaltinusiąsias	-	-
įnag.	kaltinusiuoju	kaltinusiaisiais	kaltinusiąja	kaltinusiosiomis	-	-
viet.	kaltinusiajame	kaltinusiuosiuose	kaltinusiojoje	kaltinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. kaltinusi.
• Skiemenys: kal-ti-nęs

kaltinęs

1. tas, kuris kaltino

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---