kaltiną

Taip pat žr.: kaltina

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kaltiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kaltinantis, mot. g. kaltinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinąs, kaltinantis	kaltiną, kaltinantys	kaltinanti	kaltinančios	-	kaltiną
kilm.	kaltinančio	kaltinančių	kaltinančios	kaltinančių	-	-
naud.	kaltinančiam	kaltinantiems, kaltinantiem	kaltinančiai	kaltinančioms, kaltinančiom	-	-
gal.	kaltinantį	kaltinančius	kaltinančią	kaltinančias	-	-
įnag.	kaltinančiu	kaltinančiais	kaltinančia	kaltinančiomis	-	-
viet.	kaltinančiame, kaltinančiam	kaltinančiuose, kaltinančiuos	kaltinančioje, kaltinančioj	kaltinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kaltinantysis	kaltinantieji	kaltinančioji	kaltinančiosios	-	-
kilm.	kaltinančiojo	kaltinančiųjų	kaltinančiosios	kaltinančiųjų	-	-
naud.	kaltinančiajam	kaltinantiesiems	kaltinančiajai	kaltinančiosioms	-	-
gal.	kaltinantįjį	kaltinančiuosius	kaltinančiąją	kaltinančiąsias	-	-
įnag.	kaltinančiuoju	kaltinančiaisiais	kaltinančiąja	kaltinančiosiomis	-	-
viet.	kaltinančiajame	kaltinančiuosiuose	kaltinančiojoje	kaltinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kaltinantis, mot. g. kaltinanti.

kaltiną

1. tas, kuris kaltina

Etimologija

<= kaltinti, kaltina, kaltino

---