kalfa
Jotvingių kalba[taisyti]
 |
| Vyro galva |
Tarimas[taisyti]
TFA: ['kál.fa]
Daiktavardis[taisyti]
| Žodžio „kalfa“ linksniavimas (4-oji (a) linksniuotė) | |||
|---|---|---|---|
| Vienaskaita | Daugiskaita | ||
| V. | kalfa | kalfas | |
| K. | kalfas | kalfun̄ | |
| N. | kalfai | kalfams | |
| G. | kalfan̄ | kalfan̄s | |
| Įn. | kalfa | kalfams | |
| Vt. | Vi. | kalfoj | kalfosu |
| Kr. | kalfan | kalfasna | |
| Gr. | kalfopi | kalfospi | |
| Ar. | kalfap | kalfump | |
| Š. | kalfa! | kalfas! | |
Etimologija[taisyti]
Iš baltų-slavų prokalbės *galˀwā́ˀ, iš indoeuropiečių prokalbės *gelH-. Giminiškas lietuvių k. galva, latgalių k. golva, latvių k. galva, prūsų k. gallū, galwo, slavų prokalbės *golvà (senosios bažnytinės slavų k. глава (glava), baltarusių k. галава (halavá), bulgarų k. глава (glavá), čekų k. hlava, kašubų k. gôłwa, lenkų k. głowa, makedonų k. глава (gláva), polabų k. glåvă, rusinų k. голова (hólova), rusų k. голова (golová), serbų-kroatų k. глава (gláva), , slovakų k. hlava, slovėnų k. glava, ukrainiečių k. голова (holová), aukštutinių sorbų k. hłowa, žemutinių sorbų k. głowa).