Pereiti prie turinio

kalfa

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Jotvingių kalba[taisyti]

Vyro galva

Tarimas[taisyti]

  • TFA: ['kál.fa]

Daiktavardis[taisyti]

kalfa (mot. g.)

  1. galva (lt) (sen.)
Daiktavardžio kalfa linksniavimas
(4-oji (a) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. kalfa kalfas
K. kalfas kalfun̄
N. kalfai kalfams
G. kalfan̄ kalfan̄s
Įn. kalfa kalfams
Vt. Vi. kalfoj kalfosu
Kr. kalfan kalfasna
Gr. kalfopi kalfospi
Ar. kalfap kalfump
Š. kalfa! kalfas!

Etimologija[taisyti]

Iš baltų-slavų prokalbės *galˀwā́ˀ, iš indoeuropiečių prokalbės *gelH-. Giminiškas lietuvių k. galva, latgalių k. golva, latvių k. galva, prūsų k. gallū, galwo, slavų prokalbės *golvà (senosios bažnytinės slavų k. глава (glava), baltarusių k. галава (halavá), bulgarų k. глава (glavá), čekų k. hlava, kašubų k. gôłwa, lenkų k. głowa, makedonų k. глава (gláva), polabų k. glåvă, rusinų k. голова (hólova), rusų k. голова (golová), serbų-kroatų k. глава (gláva), , slovakų k. hlava, slovėnų k. glava, ukrainiečių k. голова (holová), aukštutinių sorbų k. hłowa, žemutinių sorbų k. głowa).

Kategorijos[taisyti]