kai
Jotvingių kalba[taisyti]
Tarimas[taisyti]
- TFA: [kaĩ]
Dalelytė[taisyti]
- kaip (lt) (nau.)
- Prilyginimuose, pvz., Kai sala tarms. („Karštas kaip saulė.“).
- kad (lt) (nau.)
- Palinkėjimuose, ko nors tikintis, pvz., Kai kin̄ tewe sala sadegtu. („Kad tave saulė sudegintų.“).
- Vartojamas su klausiamiuoju žodžiu, kurio linksnis ir gyvumas derinami su papildiniu.
Etimologija[taisyti]
Žr. pr. prieveiksmis.
Jungtukas[taisyti]
- kaip (lt) (nau.)
- Kaip jungtukas, pvz., Es, kai ir ei, rada daug. („Jis, kaip ir ji, dirba daug.“).
- kad (lt) (nau.)
- Kaip jungtukas prijungiant šalutinius sakinius. Jei šalutinis sakinys yra trumpas ir nedetalizuotas, ypač jei svarbesnis yra ne šalutinio, o pagrindinio sakinio veiksmas, tada „kad“ gali būti vartojamas be įvardžio ir su veiksmažodžio bendratimi (arba tipiškai vartojamas su tariamąja nuosaka). Pvz., Ei mac, kai kandi mact. („Ji žiūri, kad žiūrėtų.“). Dažniausiai tai galima padaryti tik labai paprastuose sakiniuose. Priešingai, jei svarbesnis yra šaltunio sakinio veiksmas, tada „kad“ vartojamas su tariamąja nuosaka. Pvz., Es daw falas, kai kandi uos turydtu kan̄ ėzd. („Jis davė mėsos, kad jos turėtų ką valgyti.“). Naudoti „kad“ + tariamoji nuosaka niekada nebus klaida ir yra taikytinas visais atvejais, o „kad“ be įvardžio + bendratis gali būti laikomas klaida, jei neatitinka prieš tai minėtų sąlygų.
- Kableliu prijungiant šalutinį sakinį, prie „kad“ visada pridedamas klausiamasis žodis, klausimu atliepiantis pagrindinį sakinį. Šis klausiamasis žodis visada bus savo negyvojoje formoje.
- Es kweit, kai ko tu radycei.
- Jis nori, kad tu dirbtum.
- Ko jis nori? Kad tu dirbtum.
- Jis nori, kad tu dirbtum.
- As pratu, kai kan̄ es yr serpyne.
- Aš galvoju, kad jis yra gyvatė.
- Ką aš galvoju? Kad jis yra gyvatė.
- Aš galvoju, kad jis yra gyvatė.
- Es kweit, kai ko tu radycei.
- Kai šalutinis sakinys atsako į klausimą „kodėl?“ arba „kam?“, formaliame kontekste prie „kad“ yra pridedamas klausiamasis žodis „kandi“ (kodėl), tačiau neformaliame kontekste neretai gali būti pridedamas ir žodis „kan“ (kam).
- Kai šalutinis sakinys yra iškeltas kaip atskiras sakinys, ir pagrindiniame sakinyje jau yra klausiamasis žodis, tada nebūtina šalutiniame sakinyje prie „kad“ pridėti suderinto klausiamojo žodžio. Tačiau jeigu pagrindiniame sakinyje nėra klausiamojo žodžio, tada šalutiniame sakinyje prie „kad“ būtinai turi būti prijungtas klausiamasis žodis.
- Kar jam wajago yr? Kai ei būtu kei. / Kar jam wajago yr? Kai kar ei būtu kei.
- Ko jam reikia? Kad ji būtų čia.
- Daugkur es wal, daugkur es ėjo. Kai kan tik wisan̄ zemen̄ pazurdycei.
- Daug kur jis buvo, daug kur jis ėjo. Kad tik visą žemę pamatytų.
- Kar jam wajago yr? Kai ei būtu kei. / Kar jam wajago yr? Kai kar ei būtu kei.
Etimologija[taisyti]
Žr. pr. prieveiksmis.
Prieveiksmis[taisyti]
- kaip (lt) (nau.)
- Kaip prieveiksmis arba klausiamasis žodis, pvz., Kai kaldi! („Kaip šalta!“); Kai ei tat saėde? („Kaip ji tai suvalgė?“).
Etimologija[taisyti]
Naujadaras. Iš baltų prokalbės *kai. Artimai giminiškas prūsų k. kai („kaip, kad“). Kartu giminiškas lietuvių k. kai, kaip, latvių k. kā.