kūma

Taip pat žr.: kuma, ir kūmā

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

kūma (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kūma
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	kūma	kūmė	kūmas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	kūmas	kūmu	kūmu
naudininkas (datīvs, naudėninks)	kūmā	kūmuom	kūmuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	kūma	kūmė	kūmas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	kūmo	kūmuom	kūmuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	kūmuo	kūmuos	kūmuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	kūma	kūmė	kūmas

1. krikštamotė ^(sgs) (Giminė)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Kilę žodžiai

• kūmėns

---