kėlusiu

Taip pat žr.: kėlusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kėlusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kėlęs, mot. g. kėlusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kėlęs	kėlę	kėlusi, kėlus	kėlusios	-	kėlę
kilm.	kėlusio	kėlusių	kėlusios	kėlusių	-	-
naud.	kėlusiam	kėlusiems	kėlusiai	kėlusioms	-	-
gal.	kėlusį	kėlusius	kėlusią	kėlusias	-	-
įnag.	kėlusiu	kėlusiais	kėlusia	kėlusiomis	-	-
viet.	kėlusiame	kėlusiuose	kėlusioje	kėlusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kėlusysis	kėlusieji	kėlusioji	kėlusiosios	-	-
kilm.	kėlusiojo	kėlusiųjų	kėlusiosios	kėlusiųjų	-	-
naud.	kėlusiajam	kėlusiesiems	kėlusiajai	kėlusiosioms	-	-
gal.	kėlusįjį	kėlusiuosius	kėlusiąją	kėlusiąsias	-	-
įnag.	kėlusiuoju	kėlusiaisiais	kėlusiąja	kėlusiosiomis	-	-
viet.	kėlusiajame	kėlusiuosiuose	kėlusiojoje	kėlusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kėlęs, mot. g. kėlusi.

kėlusiu

1. tas, kuris kėlė

Etimologija

<= kelti, kelia, kėlė

---