kąstus

Taip pat žr.: kąstųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kąstus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kąstas, mot. g. kąsta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąstas	kąsti	kąsta	kąstos	kąsta	-
kilm.	kąsto	kąstų	kąstos	kąstų	-	-
naud.	kąstam	kąstiems	kąstai	kąstoms	-	-
gal.	kąstą	kąstus	kąstą	kąstas	-	-
įnag.	kąstu	kąstais	kąsta	kąstomis	-	-
viet.	kąstame	kąstuose	kąstoje	kąstose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąstasis	kąstieji	kąstoji	kąstosios	-	-
kilm.	kąstojo	kąstųjų	kąstosios	kąstųjų	-	-
naud.	kąstajam	kąstiesiems	kąstajai	kąstosioms	-	-
gal.	kąstąjį	kąstuosius	kąstąją	kąstąsias	-	-
įnag.	kąstuoju	kąstaisiais	kąstąja	kąstosiomis	-	-
viet.	kąstajame	kąstuosiuose	kąstojoje	kąstosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kąstas, mot. g. kąsta.

kąstus

1. tas, kurį kando

Etimologija

<= kąsti, kanda, kando

---