kąstinu

Taip pat žr.: kąstinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kąstinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kąstinas, mot. g. kąstina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąstinas	kąstini	kąstina	kąstinos	kąstina	-
kilm.	kąstino	kąstinų	kąstinos	kąstinų	-	-
naud.	kąstinam	kąstiniems	kąstinai	kąstinoms	-	-
gal.	kąstiną	kąstinus	kąstiną	kąstinas	-	-
įnag.	kąstinu	kąstinais	kąstina	kąstinomis	-	-
viet.	kąstiname	kąstinuose	kąstinoje	kąstinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąstinasis	kąstinieji	kąstinoji	kąstinosios	-	-
kilm.	kąstinojo	kąstinųjų	kąstinosios	kąstinųjų	-	-
naud.	kąstinajam	kąstiniesiems	kąstinajai	kąstinosioms	-	-
gal.	kąstinąjį	kąstinuosius	kąstinąją	kąstinąsias	-	-
įnag.	kąstinuoju	kąstinaisiais	kąstinąja	kąstinosiomis	-	-
viet.	kąstinajame	kąstinuosiuose	kąstinojoje	kąstinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kąstinas, mot. g. kąstina.

kąstinu

1. tas, dėl kurio reikia kąsti

Etimologija

<= kąsti, kanda, kando

---