kąsimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kąsimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kąsimas, mot. g. kąsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąsimas	kąsimi	kąsima	kąsimos	kąsima	-
kilm.	kąsimo	kąsimų	kąsimos	kąsimų	-	-
naud.	kąsimam	kąsimiems	kąsimai	kąsimoms	-	-
gal.	kąsimą	kąsimus	kąsimą	kąsimas	-	-
įnag.	kąsimu	kąsimais	kąsima	kąsimomis	-	-
viet.	kąsimame	kąsimuose	kąsimoje	kąsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąsimasis	kąsimieji	kąsimoji	kąsimosios	-	-
kilm.	kąsimojo	kąsimųjų	kąsimosios	kąsimųjų	-	-
naud.	kąsimajam	kąsimiesiems	kąsimajai	kąsimosioms	-	-
gal.	kąsimąjį	kąsimuosius	kąsimąją	kąsimąsias	-	-
įnag.	kąsimuoju	kąsimaisiais	kąsimąja	kąsimosiomis	-	-
viet.	kąsimajame	kąsimuosiuose	kąsimojoje	kąsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kąsimas, mot. g. kąsima.

kąsimus

1. tas, kurį kąs

Etimologija

<= kąsti, kanda, kando

---