kąsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kąsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kąsiantis, mot. g. kąsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąsiąs, kąsiantis	kąsią, kąsiantys	kąsianti	kąsiančios	-	kąsią
kilm.	kąsiančio	kąsiančių	kąsiančios	kąsiančių	-	-
naud.	kąsiančiam	kąsiantiems, kąsiantiem	kąsiančiai	kąsiančioms, kąsiančiom	-	-
gal.	kąsiantį	kąsiančius	kąsiančią	kąsiančias	-	-
įnag.	kąsiančiu	kąsiančiais	kąsiančia	kąsiančiomis	-	-
viet.	kąsiančiame, kąsiančiam	kąsiančiuose, kąsiančiuos	kąsiančioje, kąsiančioj	kąsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kąsiantysis	kąsiantieji	kąsiančioji	kąsiančiosios	-	-
kilm.	kąsiančiojo	kąsiančiųjų	kąsiančiosios	kąsiančiųjų	-	-
naud.	kąsiančiajam	kąsiantiesiems	kąsiančiajai	kąsiančiosioms	-	-
gal.	kąsiantįjį	kąsiančiuosius	kąsiančiąją	kąsiančiąsias	-	-
įnag.	kąsiančiuoju	kąsiančiaisiais	kąsiančiąja	kąsiančiosiomis	-	-
viet.	kąsiančiajame	kąsiančiuosiuose	kąsiančiojoje	kąsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. kąsianti.
• Skiemenys: ką-sian-tis

kąsiantis

1. tas, kuris kąs

Etimologija

<= kąsti, kanda, kando

---