juokinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juokinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juokinęs, mot. g. juokinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinęs	juokinę	juokinusi, juokinus	juokinusios	-	juokinę
kilm.	juokinusio	juokinusių	juokinusios	juokinusių	-	-
naud.	juokinusiam	juokinusiems	juokinusiai	juokinusioms	-	-
gal.	juokinusį	juokinusius	juokinusią	juokinusias	-	-
įnag.	juokinusiu	juokinusiais	juokinusia	juokinusiomis	-	-
viet.	juokinusiame	juokinusiuose	juokinusioje	juokinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinusysis	juokinusieji	juokinusioji	juokinusiosios	-	-
kilm.	juokinusiojo	juokinusiųjų	juokinusiosios	juokinusiųjų	-	-
naud.	juokinusiajam	juokinusiesiems	juokinusiajai	juokinusiosioms	-	-
gal.	juokinusįjį	juokinusiuosius	juokinusiąją	juokinusiąsias	-	-
įnag.	juokinusiuoju	juokinusiaisiais	juokinusiąja	juokinusiosiomis	-	-
viet.	juokinusiajame	juokinusiuosiuose	juokinusiojoje	juokinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juokinęs, mot. g. juokinusi.
• Skiemenys: juo-ki-nus

juokinus

1. ta, kuri juokino

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---

Padalyvis

juokinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: juokinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
juokinant	juokinus	juokindavus	juokinsiant

• Skiemenys: juo-ki-nus

juokinus

1. susijęs su veiksmu juokinti, juokina, juokino

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---