juokintu

Taip pat žr.: juokintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juokintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juokintas, mot. g. juokinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokintas	juokinti	juokinta	juokintos	juokinta	-
kilm.	juokinto	juokintų	juokintos	juokintų	-	-
naud.	juokintam	juokintiems	juokintai	juokintoms	-	-
gal.	juokintą	juokintus	juokintą	juokintas	-	-
įnag.	juokintu	juokintais	juokinta	juokintomis	-	-
viet.	juokintame	juokintuose	juokintoje	juokintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokintasis	juokintieji	juokintoji	juokintosios	-	-
kilm.	juokintojo	juokintųjų	juokintosios	juokintųjų	-	-
naud.	juokintajam	juokintiesiems	juokintajai	juokintosioms	-	-
gal.	juokintąjį	juokintuosius	juokintąją	juokintąsias	-	-
įnag.	juokintuoju	juokintaisiais	juokintąja	juokintosiomis	-	-
viet.	juokintajame	juokintuosiuose	juokintojoje	juokintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juokintas, mot. g. juokinta.

juokintu

1. tas, kurį juokino

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---