juokintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juokintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juokintinas, mot. g. juokintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokintinas	juokintini	juokintina	juokintinos	juokintina	-
kilm.	juokintino	juokintinų	juokintinos	juokintinų	-	-
naud.	juokintinam	juokintiniems	juokintinai	juokintinoms	-	-
gal.	juokintiną	juokintinus	juokintiną	juokintinas	-	-
įnag.	juokintinu	juokintinais	juokintina	juokintinomis	-	-
viet.	juokintiname	juokintinuose	juokintinoje	juokintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokintinasis	juokintinieji	juokintinoji	juokintinosios	-	-
kilm.	juokintinojo	juokintinųjų	juokintinosios	juokintinųjų	-	-
naud.	juokintinajam	juokintiniesiems	juokintinajai	juokintinosioms	-	-
gal.	juokintinąjį	juokintinuosius	juokintinąją	juokintinąsias	-	-
įnag.	juokintinuoju	juokintinaisiais	juokintinąja	juokintinosiomis	-	-
viet.	juokintinajame	juokintinuosiuose	juokintinojoje	juokintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juokintinas, mot. g. juokintina.

juokintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia juokinti

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---