juokinsimų

Taip pat žr.: juokinsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juokinsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juokinsimas, mot. g. juokinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinsimas	juokinsimi	juokinsima	juokinsimos	juokinsima	-
kilm.	juokinsimo	juokinsimų	juokinsimos	juokinsimų	-	-
naud.	juokinsimam	juokinsimiems	juokinsimai	juokinsimoms	-	-
gal.	juokinsimą	juokinsimus	juokinsimą	juokinsimas	-	-
įnag.	juokinsimu	juokinsimais	juokinsima	juokinsimomis	-	-
viet.	juokinsimame	juokinsimuose	juokinsimoje	juokinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinsimasis	juokinsimieji	juokinsimoji	juokinsimosios	-	-
kilm.	juokinsimojo	juokinsimųjų	juokinsimosios	juokinsimųjų	-	-
naud.	juokinsimajam	juokinsimiesiems	juokinsimajai	juokinsimosioms	-	-
gal.	juokinsimąjį	juokinsimuosius	juokinsimąją	juokinsimąsias	-	-
įnag.	juokinsimuoju	juokinsimaisiais	juokinsimąja	juokinsimosiomis	-	-
viet.	juokinsimajame	juokinsimuosiuose	juokinsimojoje	juokinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juokinsimas, mot. g. juokinsima.

juokinsimų

1. tas, kurį juokins

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---