juokinsiantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juokinsiantis (būs. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juokinsiantis, mot. g. juokinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinsiąs, juokinsiantis	juokinsią, juokinsiantys	juokinsianti	juokinsiančios	-	juokinsią
kilm.	juokinsiančio	juokinsiančių	juokinsiančios	juokinsiančių	-	-
naud.	juokinsiančiam	juokinsiantiems, juokinsiantiem	juokinsiančiai	juokinsiančioms, juokinsiančiom	-	-
gal.	juokinsiantį	juokinsiančius	juokinsiančią	juokinsiančias	-	-
įnag.	juokinsiančiu	juokinsiančiais	juokinsiančia	juokinsiančiomis	-	-
viet.	juokinsiančiame, juokinsiančiam	juokinsiančiuose, juokinsiančiuos	juokinsiančioje, juokinsiančioj	juokinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinsiantysis	juokinsiantieji	juokinsiančioji	juokinsiančiosios	-	-
kilm.	juokinsiančiojo	juokinsiančiųjų	juokinsiančiosios	juokinsiančiųjų	-	-
naud.	juokinsiančiajam	juokinsiantiesiems	juokinsiančiajai	juokinsiančiosioms	-	-
gal.	juokinsiantįjį	juokinsiančiuosius	juokinsiančiąją	juokinsiančiąsias	-	-
įnag.	juokinsiančiuoju	juokinsiančiaisiais	juokinsiančiąja	juokinsiančiosiomis	-	-
viet.	juokinsiančiajame	juokinsiančiuosiuose	juokinsiančiojoje	juokinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. juokinsianti.
• Skiemenys: juo-kin-sian-tis

juokinsiantis

1. tas, kuris juokins

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---