juokinamu

Taip pat žr.: juokinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juokinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juokinamas, mot. g. juokinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinamas	juokinami	juokinama	juokinamos	juokinama	-
kilm.	juokinamo	juokinamų	juokinamos	juokinamų	-	-
naud.	juokinamam	juokinamiems	juokinamai	juokinamoms	-	-
gal.	juokinamą	juokinamus	juokinamą	juokinamas	-	-
įnag.	juokinamu	juokinamais	juokinama	juokinamomis	-	-
viet.	juokinamame	juokinamuose	juokinamoje	juokinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinamasis	juokinamieji	juokinamoji	juokinamosios	-	-
kilm.	juokinamojo	juokinamųjų	juokinamosios	juokinamųjų	-	-
naud.	juokinamajam	juokinamiesiems	juokinamajai	juokinamosioms	-	-
gal.	juokinamąjį	juokinamuosius	juokinamąją	juokinamąsias	-	-
įnag.	juokinamuoju	juokinamaisiais	juokinamąja	juokinamosiomis	-	-
viet.	juokinamajame	juokinamuosiuose	juokinamojoje	juokinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juokinamas, mot. g. juokinama.

juokinamu

1. tas, kurį juokina

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---