juokinąs

Taip pat žr.: juokinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juokinąs (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juokinantis, mot. g. juokinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinąs, juokinantis	juokiną, juokinantys	juokinanti	juokinančios	-	juokiną
kilm.	juokinančio	juokinančių	juokinančios	juokinančių	-	-
naud.	juokinančiam	juokinantiems, juokinantiem	juokinančiai	juokinančioms, juokinančiom	-	-
gal.	juokinantį	juokinančius	juokinančią	juokinančias	-	-
įnag.	juokinančiu	juokinančiais	juokinančia	juokinančiomis	-	-
viet.	juokinančiame, juokinančiam	juokinančiuose, juokinančiuos	juokinančioje, juokinančioj	juokinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juokinantysis	juokinantieji	juokinančioji	juokinančiosios	-	-
kilm.	juokinančiojo	juokinančiųjų	juokinančiosios	juokinančiųjų	-	-
naud.	juokinančiajam	juokinantiesiems	juokinančiajai	juokinančiosioms	-	-
gal.	juokinantįjį	juokinančiuosius	juokinančiąją	juokinančiąsias	-	-
įnag.	juokinančiuoju	juokinančiaisiais	juokinančiąja	juokinančiosiomis	-	-
viet.	juokinančiajame	juokinančiuosiuose	juokinančiojoje	juokinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juokinantis, mot. g. juokinanti.
• Skiemenys: juo-ki-nąs

juokinąs

1. tas, kuris juokina

Etimologija

<= juokinti, juokina, juokino

---