juntanti

Taip pat žr.: juntantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

juntanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. juntantis, mot. g. juntanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juntąs, juntantis	juntą, juntantys	juntanti	juntančios	-	juntą
kilm.	juntančio	juntančių	juntančios	juntančių	-	-
naud.	juntančiam	juntantiems, juntantiem	juntančiai	juntančioms, juntančiom	-	-
gal.	juntantį	juntančius	juntančią	juntančias	-	-
įnag.	juntančiu	juntančiais	juntančia	juntančiomis	-	-
viet.	juntančiame, juntančiam	juntančiuose, juntančiuos	juntančioje, juntančioj	juntančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	juntantysis	juntantieji	juntančioji	juntančiosios	-	-
kilm.	juntančiojo	juntančiųjų	juntančiosios	juntančiųjų	-	-
naud.	juntančiajam	juntantiesiems	juntančiajai	juntančiosioms	-	-
gal.	juntantįjį	juntančiuosius	juntančiąją	juntančiąsias	-	-
įnag.	juntančiuoju	juntančiaisiais	juntančiąja	juntančiosiomis	-	-
viet.	juntančiajame	juntančiuosiuose	juntančiojoje	juntančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. juntantis.
• Skiemenys: jun-tan-ti

juntanti

1. ta, kuri junta

Etimologija

<= justi, junta, juto

---