jungtus

Taip pat žr.: jungtųs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jungtus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jungtas, mot. g. jungta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungtas	jungti	jungta	jungtos	jungta	-
kilm.	jungto	jungtų	jungtos	jungtų	-	-
naud.	jungtam	jungtiems	jungtai	jungtoms	-	-
gal.	jungtą	jungtus	jungtą	jungtas	-	-
įnag.	jungtu	jungtais	jungta	jungtomis	-	-
viet.	jungtame	jungtuose	jungtoje	jungtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungtasis	jungtieji	jungtoji	jungtosios	-	-
kilm.	jungtojo	jungtųjų	jungtosios	jungtųjų	-	-
naud.	jungtajam	jungtiesiems	jungtajai	jungtosioms	-	-
gal.	jungtąjį	jungtuosius	jungtąją	jungtąsias	-	-
įnag.	jungtuoju	jungtaisiais	jungtąja	jungtosiomis	-	-
viet.	jungtajame	jungtuosiuose	jungtojoje	jungtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jungtas, mot. g. jungta.

jungtus

1. tas, kurį jungė

Etimologija

<= jungti, jungia, jungė

---