jungtinoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jungtinoji (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jungtinas, mot. g. jungtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungtinas	jungtini	jungtina	jungtinos	jungtina	-
kilm.	jungtino	jungtinų	jungtinos	jungtinų	-	-
naud.	jungtinam	jungtiniems	jungtinai	jungtinoms	-	-
gal.	jungtiną	jungtinus	jungtiną	jungtinas	-	-
įnag.	jungtinu	jungtinais	jungtina	jungtinomis	-	-
viet.	jungtiname	jungtinuose	jungtinoje	jungtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungtinasis	jungtinieji	jungtinoji	jungtinosios	-	-
kilm.	jungtinojo	jungtinųjų	jungtinosios	jungtinųjų	-	-
naud.	jungtinajam	jungtiniesiems	jungtinajai	jungtinosioms	-	-
gal.	jungtinąjį	jungtinuosius	jungtinąją	jungtinąsias	-	-
įnag.	jungtinuoju	jungtinaisiais	jungtinąja	jungtinosiomis	-	-
viet.	jungtinajame	jungtinuosiuose	jungtinojoje	jungtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jungtinas, mot. g. jungtina.

jungtinoji

1. ta, dėl kurios reikia jungti

Etimologija

<= jungti, jungia, jungė

---