jungsimąja

Taip pat žr.: jungsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jungsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jungsimas, mot. g. jungsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungsimas	jungsimi	jungsima	jungsimos	jungsima	-
kilm.	jungsimo	jungsimų	jungsimos	jungsimų	-	-
naud.	jungsimam	jungsimiems	jungsimai	jungsimoms	-	-
gal.	jungsimą	jungsimus	jungsimą	jungsimas	-	-
įnag.	jungsimu	jungsimais	jungsima	jungsimomis	-	-
viet.	jungsimame	jungsimuose	jungsimoje	jungsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungsimasis	jungsimieji	jungsimoji	jungsimosios	-	-
kilm.	jungsimojo	jungsimųjų	jungsimosios	jungsimųjų	-	-
naud.	jungsimajam	jungsimiesiems	jungsimajai	jungsimosioms	-	-
gal.	jungsimąjį	jungsimuosius	jungsimąją	jungsimąsias	-	-
įnag.	jungsimuoju	jungsimaisiais	jungsimąja	jungsimosiomis	-	-
viet.	jungsimajame	jungsimuosiuose	jungsimojoje	jungsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jungsimas, mot. g. jungsima.

jungsimąja

1. ta, kurią jungs

Etimologija

<= jungti, jungia, jungė

---