jungiantį

Taip pat žr.: jungianti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jungiantį (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jungiantis, mot. g. jungianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungiąs, jungiantis	jungią, jungiantys	jungianti	jungiančios	-	jungią
kilm.	jungiančio	jungiančių	jungiančios	jungiančių	-	-
naud.	jungiančiam	jungiantiems, jungiantiem	jungiančiai	jungiančioms, jungiančiom	-	-
gal.	jungiantį	jungiančius	jungiančią	jungiančias	-	-
įnag.	jungiančiu	jungiančiais	jungiančia	jungiančiomis	-	-
viet.	jungiančiame, jungiančiam	jungiančiuose, jungiančiuos	jungiančioje, jungiančioj	jungiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungiantysis	jungiantieji	jungiančioji	jungiančiosios	-	-
kilm.	jungiančiojo	jungiančiųjų	jungiančiosios	jungiančiųjų	-	-
naud.	jungiančiajam	jungiantiesiems	jungiančiajai	jungiančiosioms	-	-
gal.	jungiantįjį	jungiančiuosius	jungiančiąją	jungiančiąsias	-	-
įnag.	jungiančiuoju	jungiančiaisiais	jungiančiąja	jungiančiosiomis	-	-
viet.	jungiančiajame	jungiančiuosiuose	jungiančiojoje	jungiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jungiantis, mot. g. jungianti.

jungiantį

1. tas, kuris jungia

Etimologija

<= jungti, jungia, jungė

---