jungiamu

Taip pat žr.: jungiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jungiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jungiamas, mot. g. jungiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungiamas	jungiami	jungiama	jungiamos	jungiama	-
kilm.	jungiamo	jungiamų	jungiamos	jungiamų	-	-
naud.	jungiamam	jungiamiems	jungiamai	jungiamoms	-	-
gal.	jungiamą	jungiamus	jungiamą	jungiamas	-	-
įnag.	jungiamu	jungiamais	jungiama	jungiamomis	-	-
viet.	jungiamame	jungiamuose	jungiamoje	jungiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jungiamasis	jungiamieji	jungiamoji	jungiamosios	-	-
kilm.	jungiamojo	jungiamųjų	jungiamosios	jungiamųjų	-	-
naud.	jungiamajam	jungiamiesiems	jungiamajai	jungiamosioms	-	-
gal.	jungiamąjį	jungiamuosius	jungiamąją	jungiamąsias	-	-
įnag.	jungiamuoju	jungiamaisiais	jungiamąja	jungiamosiomis	-	-
viet.	jungiamajame	jungiamuosiuose	jungiamojoje	jungiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jungiamas, mot. g. jungiama.

jungiamu

1. tas, kurį jungia

Etimologija

<= jungti, jungia, jungė

---