jotinu

Taip pat žr.: jotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jotinas, mot. g. jotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jotinas	jotini	jotina	jotinos	jotina	-
kilm.	jotino	jotinų	jotinos	jotinų	-	-
naud.	jotinam	jotiniems	jotinai	jotinoms	-	-
gal.	jotiną	jotinus	jotiną	jotinas	-	-
įnag.	jotinu	jotinais	jotina	jotinomis	-	-
viet.	jotiname	jotinuose	jotinoje	jotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jotinasis	jotinieji	jotinoji	jotinosios	-	-
kilm.	jotinojo	jotinųjų	jotinosios	jotinųjų	-	-
naud.	jotinajam	jotiniesiems	jotinajai	jotinosioms	-	-
gal.	jotinąjį	jotinuosius	jotinąją	jotinąsias	-	-
įnag.	jotinuoju	jotinaisiais	jotinąja	jotinosiomis	-	-
viet.	jotinajame	jotinuosiuose	jotinojoje	jotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jotinas, mot. g. jotina.

jotinu

1. tas, dėl kurio reikia joti

Etimologija

<= joti, joja, jojo

---