josimu

Taip pat žr.: josimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

josimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. josimas, mot. g. josima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	josimas	josimi	josima	josimos	josima	-
kilm.	josimo	josimų	josimos	josimų	-	-
naud.	josimam	josimiems	josimai	josimoms	-	-
gal.	josimą	josimus	josimą	josimas	-	-
įnag.	josimu	josimais	josima	josimomis	-	-
viet.	josimame	josimuose	josimoje	josimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	josimasis	josimieji	josimoji	josimosios	-	-
kilm.	josimojo	josimųjų	josimosios	josimųjų	-	-
naud.	josimajam	josimiesiems	josimajai	josimosioms	-	-
gal.	josimąjį	josimuosius	josimąją	josimąsias	-	-
įnag.	josimuoju	josimaisiais	josimąja	josimosiomis	-	-
viet.	josimajame	josimuosiuose	josimojoje	josimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. josimas, mot. g. josima.

josimu

1. tas, kurį jos

Etimologija

<= joti, joja, jojo

---