jaudintus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jaudintus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jaudintas, mot. g. jaudinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudintas	jaudinti	jaudinta	jaudintos	jaudinta	-
kilm.	jaudinto	jaudintų	jaudintos	jaudintų	-	-
naud.	jaudintam	jaudintiems	jaudintai	jaudintoms	-	-
gal.	jaudintą	jaudintus	jaudintą	jaudintas	-	-
įnag.	jaudintu	jaudintais	jaudinta	jaudintomis	-	-
viet.	jaudintame	jaudintuose	jaudintoje	jaudintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudintasis	jaudintieji	jaudintoji	jaudintosios	-	-
kilm.	jaudintojo	jaudintųjų	jaudintosios	jaudintųjų	-	-
naud.	jaudintajam	jaudintiesiems	jaudintajai	jaudintosioms	-	-
gal.	jaudintąjį	jaudintuosius	jaudintąją	jaudintąsias	-	-
įnag.	jaudintuoju	jaudintaisiais	jaudintąja	jaudintosiomis	-	-
viet.	jaudintajame	jaudintuosiuose	jaudintojoje	jaudintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jaudintas, mot. g. jaudinta.
• Skiemenys: jau-din-tus

jaudintus

1. tas, kurį jaudino

Etimologija

<= jaudinti, jaudina, jaudino

---