jaudintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jaudintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jaudintinas, mot. g. jaudintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudintinas	jaudintini	jaudintina	jaudintinos	jaudintina	-
kilm.	jaudintino	jaudintinų	jaudintinos	jaudintinų	-	-
naud.	jaudintinam	jaudintiniems	jaudintinai	jaudintinoms	-	-
gal.	jaudintiną	jaudintinus	jaudintiną	jaudintinas	-	-
įnag.	jaudintinu	jaudintinais	jaudintina	jaudintinomis	-	-
viet.	jaudintiname	jaudintinuose	jaudintinoje	jaudintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudintinasis	jaudintinieji	jaudintinoji	jaudintinosios	-	-
kilm.	jaudintinojo	jaudintinųjų	jaudintinosios	jaudintinųjų	-	-
naud.	jaudintinajam	jaudintiniesiems	jaudintinajai	jaudintinosioms	-	-
gal.	jaudintinąjį	jaudintinuosius	jaudintinąją	jaudintinąsias	-	-
įnag.	jaudintinuoju	jaudintinaisiais	jaudintinąja	jaudintinosiomis	-	-
viet.	jaudintinajame	jaudintinuosiuose	jaudintinojoje	jaudintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jaudintinas, mot. g. jaudintina.
• Skiemenys: jau-din-ti-nuo-ju

jaudintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia jaudinti

Etimologija

<= jaudinti, jaudina, jaudino

---