jaudinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jaudinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jaudinamas, mot. g. jaudinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudinamas	jaudinami	jaudinama	jaudinamos	jaudinama	-
kilm.	jaudinamo	jaudinamų	jaudinamos	jaudinamų	-	-
naud.	jaudinamam	jaudinamiems	jaudinamai	jaudinamoms	-	-
gal.	jaudinamą	jaudinamus	jaudinamą	jaudinamas	-	-
įnag.	jaudinamu	jaudinamais	jaudinama	jaudinamomis	-	-
viet.	jaudinamame	jaudinamuose	jaudinamoje	jaudinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jaudinamasis	jaudinamieji	jaudinamoji	jaudinamosios	-	-
kilm.	jaudinamojo	jaudinamųjų	jaudinamosios	jaudinamųjų	-	-
naud.	jaudinamajam	jaudinamiesiems	jaudinamajai	jaudinamosioms	-	-
gal.	jaudinamąjį	jaudinamuosius	jaudinamąją	jaudinamąsias	-	-
įnag.	jaudinamuoju	jaudinamaisiais	jaudinamąja	jaudinamosiomis	-	-
viet.	jaudinamajame	jaudinamuosiuose	jaudinamojoje	jaudinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jaudinamas, mot. g. jaudinama.
• Skiemenys: jau-di-na-mo-ji

jaudinamoji

1. ta, kurią jaudina

Etimologija

<= jaudinti, jaudina, jaudino

---