jėgtinąja

Taip pat žr.: jėgtinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

jėgtinąja (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. jėgtinas, mot. g. jėgtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtinas	jėgtini	jėgtina	jėgtinos	jėgtina	-
kilm.	jėgtino	jėgtinų	jėgtinos	jėgtinų	-	-
naud.	jėgtinam	jėgtiniems	jėgtinai	jėgtinoms	-	-
gal.	jėgtiną	jėgtinus	jėgtiną	jėgtinas	-	-
įnag.	jėgtinu	jėgtinais	jėgtina	jėgtinomis	-	-
viet.	jėgtiname	jėgtinuose	jėgtinoje	jėgtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	jėgtinasis	jėgtinieji	jėgtinoji	jėgtinosios	-	-
kilm.	jėgtinojo	jėgtinųjų	jėgtinosios	jėgtinųjų	-	-
naud.	jėgtinajam	jėgtiniesiems	jėgtinajai	jėgtinosioms	-	-
gal.	jėgtinąjį	jėgtinuosius	jėgtinąją	jėgtinąsias	-	-
įnag.	jėgtinuoju	jėgtinaisiais	jėgtinąja	jėgtinosiomis	-	-
viet.	jėgtinajame	jėgtinuosiuose	jėgtinojoje	jėgtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. jėgtinas, mot. g. jėgtina.

jėgtinąja

1. ta, dėl kurios reikia jėgti

Etimologija

<= jėgti, jėgia, jėgė

---